Lituania: Brangstančios bulvės skatina plėsti jų auginimo apimtis

O prošvaisčių, kad kaina gali kristi – nėra, nes ką tik pasibaigęs pavasaris bulvių augintojams nebuvo palankus.

Priklausomi nuo daug ko

Per Lietuvą nuvilnijo kalbos, kad po to, kai praėjusiais metais pakilo bulvių kainos, šiemet ūkininkai ketina auginti daugiau bulvių. Tą pastebi ir bulves sėklai auginantys ūkiai. Sėklinių bulvių paklausa šiemet vėl buvo išaugusi.

Šakių rajono UAB „Šaka“ direktoriaus Dariaus Matijošaičio teigimu, palyginti su tuo, kiek pirko prieš COVID-19, tai šį pavasarį pirkimo apimtys vėl buvo panašios, o jeigu lyginant, kiek pirko per pandemiją (su karantinais), šiemet bulvių paklausa buvo didesnė, bet ne ženkliai.

Ar ketinančių išauginti daugiau bulvių ir iš to užsidirbti lūkesčiai pasiteisins, D.Matijošaičio nuomone, viskas priklausys nuo gamtos. „Jeigu vasarą bus sausa, bulvių taip ar taip nebus – derlius bus mažesnis. Bet jei gamta leis užauginti, tai turėtų pasiteisinti lūkesčiai, jeigu dar daugiau jų augins“, – sakė UAB „Šaka“ vadovas.

Anot D.Matijošaičio, viskas priklauso nuo gamtos – dabar daug lyja, o jeigu dar ir birželio mėnesį 2–3 savaites lis, tai bulvės gali supūti dar neužaugusios, nes joms toks didelis drėgmės perteklius jau būtų negerai. Be to, dalis laukų numirks, nes gegužę gamta lietaus Lietuvai, bent jau pietinei jos daliai, išties negailėjo. Tad visi šalies bulvių augintojai labai stipriai priklausomi nuo gamtos.

„Mūsų bulvių sėklininkystės ūkyje šiuo metu viskas gerai – pasisodinome nemažus plotus bulvių, bet pavasaris šaltas, dabar ir drėgmės jau gali būti per daug, bet šito nesureguliuosime, ne šiltnamis. Kaštai dideli, bet kažkur taupysime – pilsime mažiau trąšų, tai ir derlius bus mažesnis. Brango ir logistika“, – situaciją analizavo Šakių rajono UAB „Šaka“ direktorius.

Anot vadovo, jie savo bendrovės krypties nekeičia, be bulvių laukuose dėl sėjomainos dar auga grūdinės kultūros. „Stabiliai išlaikome bulvių plotus, labai daug investuota. Mes tikrai nesitikėjome iš pasaulio tokių staigmenų, kad taip atsitiks. Nesapnavome, kad bus pandemija, aišku, apie karą net minties nebuvo... Ne mes nulemiame šituos dalykus, tad dabar bandome prisitaikyti, ieškoti geriausių variantų, sprendimų. Nekeisime pasirinktos šakos dėl išaugusios savikainos ar dar kažko, bet tikimės, kad bulvių kaina šiandieną atpirks mūsų įdėtą darbą. Šalnas pajautėme ir mes, tiek pasėliai, tiek bulvės“, – kaip sekasi žengti pirmyn pasakojo Zanavykijos krašto bulvių auginimo ūkio vadovas D.Matijošaitis.

Atsigręžta ir į kokybę

„Šiemet jaučiau, kad sėklinių bulvių paklausa yra didesnė nei įprastai“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Vilkaviškio rajono bulvių augintoja Alvytė Valuckienė.

Anot ūkininkės, tai nulėmė keli dalykai. A.Valuckienės teigimu, ūkininkai turėjo labai prastos kokybės bulvių sėklą, kai kurie iš viso neturėjo gerų maistinių bulvių, todėl atsinaujino sėklą – pirko daugiau sėklinių bulvių. Antroji priežastis, skatinusi pirkti sėklines bulves, pasak A.Valuckienės, gali būti karas Ukrainoje. „Karas gal irgi kažkiek lėmė, nes vis dar jaučiasi baimė, kad nepritrūktų maisto. Be to, gal ir bulvių kainų augimas paskatino“, – savo nuomonę dėstė Vilkaviškio krašto bulvininkystės ūkio savininkė.

Ar ūkininkų lūkesčiai auginant bulves pasiteisins, A.Valuckienės nuomone, čia yra tarsi būrimas iš kavos tirščių. Ji tuo niekada nesivadovauja. „Aš auginu stabiliai vienodą kiekį ir nesvarbu, būna gerai, ar blogai“, – sakė ji.

Pavasarinės gegužės mėnesio šalnos Valuckų ūkio bulvių nepakando. A.Valuckienės ūkio bulvės dar nebuvo sudygusios. Ji labai ankstyvų bulvių auginimo nepraktikuoja. Todėl jos bulvių laukams šalnos nepakenkė, bet žino, kad kiti ūkiai tuo pasigirti negali.

Reguliuoja ir gamta

Šilavoto kaime (Marijampolės sav.) Žolynai savo ūkyje bulvėms skyrė tiek pat žemės, kiek pernai. Ūkininko Povilo Žolyno pastebėjimu, jau ne tik išdygę, bet ir plotelis ankstyvųjų bulvių spėjęs per pavasarines stiprias šalnas nušalti. Šios buvo sodintos pačios pirmos, augo po vieno sluoksnio agroplėvele. Nušalo visa, kas buvo išlindę virš žemės – visa bulvių antžeminė dalis. Tad pačios ankstyviausios bulvės, kurias Žolynai planavo pirmiausia išauginti ir kasti pardavimui, nukentėjo nuo gamtos.

Jų derliaus prognozės nelabai kokios. Anot P.Žolyno, nors nušalusios bulvės jau atsigavo, laukiamas derlius tikrai bus žymiai mažesnis nei tikėtasi – atsilieps šalnų padaryta žala. „Kur nedengtos sudygę jau dabar didesnės negu tos, kur buvo ankstyviausios, augo uždengtos agroplėvele ir nušalo“, – palygino daržininkas.

Viskas priklauso nuo gamtos – dabar daug lyja, o jeigu dar ir birželio mėnesį 2–3 savaites lis, tai bulvės gali supūti dar neužaugusios, nes joms toks didelis drėgmės perteklius jau būtų negerai. Be to, dalis laukų numirks, nes gegužę gamta lietaus Lietuvai, bent jau pietinei jos daliai, išties negailėjo.

Dengtų bulvių Žolynai šiemet augina iki pusės hektaro. Tai nėra daug pagal kitus daržovių plotus. Bet ūkiui netektys vis tiek pasijaus, nes negaus planuotų pajamų. Nors nušalusios bulvės dar kažkiek perspektyvios, užaugins derlių, bet iš savo patirties Povilas žino, kad kažin ko tikėtis negali, nes nušalusios bulvės jau nebūna tokios derlingos. „Esame jau patyrę, kad derlius tikrai nukenčia nušalus augalams. Bet mums patiems dar niekada taip nebuvo, kad po agroplėvele nušaltų bulvės“, – sakė jis, pastebėdamas, jog tai tik įrodo, kad Pietų Lietuvoje šalnos buvo labai stiprios.

Anot P.Žolyno, prognozuoti bulvių derlių sudėtinga, labai daug kas priklausys nuo metų – įtakos turi ne tik šalnos, bet ir galimos vasaros sausros. Tiek vienu, tiek kitu atveju sumažėja derliaus kiekis. O jeigu metai palankesni, galima užauginti dvigubai daugiau iš hektaro, bet tuomet jų daugiau išauginama ir per visą Lietuvą, o tai sąlygoja mažesnę jų kainą.

Ūkininko teigimu, dabar prasidėję nesiliaujantys lietūs dar nekenkia, priešingai, paskatino augimą – viskas auga kaip ant mielių, tik labai reikia priežiūros, nes masiškai auga ir žolės. Lietus gegužei baigiantis trukdė darbus ūkyje. Žolynams reikėjo sodinti kopūstus, bet buvo šlapia, negalėjo jų įterpti į tokią šlapynę. „Laukėme, neįėjome apie savaitę. Tad darbų susikaupę nemažai. Aišku, nesėdėjome kambaryje užsidarę, bet lyjant ne visus darbus galėjome daryti“, – pasakojo daržininkas.

Pasak P.Žolyno, kiek jam žinoma, visi daržininkai šiemet augina panašius daržovių plotus kaip ir pernai, tik atkreipė dėmesį, jog praėjusiais metais bulvių derlius buvo mažesnis. „Norint auginti reikia turėti ir kur tinkamai sandėliuoti. Gali užauginti ir daugiau, bet jeigu neturėsi kur padėti produkcijos, tai, kaip sakome, už dyką jų nedalysi“, – sakė patyręs Suvalkijos krašto daržininkas.

Kainos keisis

Statistikos departamento duomenimis, kai kurie maisto produktai brango daugiau nei 100 proc. Taip atsitiko ir su bulvėmis: palyginti su praėjusių metų balandžiu, bulvių kaina šiemet tuo pačiu metu išaugusi dvigubai – 104 proc. Prekybininkų nuomone, didžiausią įtaką bulvių kainai turėjo išaugę energijos kaštai ūkininkams, brangstanti darbo jėga, taip pat prastesnis 2021 metų bulvių derlius. Kainą dar augino ir mažesnis bulvių derliaus eksportas iš Lietuvos į kitas šalis, dėl degalų ir elektros kainų išaugę transportavimo, saugyklų kaštai.

Pačias ankstyviausias bulves Lietuvoje auginantys Kėdainių rajono ūkininkai Rimantas Žebarauskas ir Saulius Dambrauskas bulves į vagas suguldė kovo viduryje. R.Žebarauskas „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad kitą savaitę bandys kasti. „Jau žiūrime, bandome, bet kol kas dar nekasame bulvių pardavimui“, – kalbėjo jis.

Ankstyviausių bulvių augimas šiemet sunkesnis, nes ir po uždangomis Kėdainių krašte jau užaugusių bulvių neaplenkė pavasarinės šalnos, jas apšaldė, nulaužė. Bulvių augintojas A.Žebarauskas šiemet ankstyvąsias bulves augina 20 ha plotuose. Pasodinęs kovo viduryje, šviežių bulvių derliumi valgytojus jis planavo nudžiuginti birželio pradžioje, bet šalnos derlių kažkiek nutolins. S.Dambrauskas augina 25 ha ankstyvųjų bulvių plotus. Abu Kėdainių krašto daržininkai ankstyvąsias bulves augina ne tiek dėl didesnio pelno, kiek dėl anksti gaunamų apyvartinių lėšų.

Šiemet bulvių augintojams tenka skaičiuoti padidėjusias elektros, trąšų, degalų bei kitas išlaidas, tad išaugo ir bulvių auginimo savikaina. Kiek brangs pačios bulvės, kol kas neaišku, pirma reikia jas nukasti. Ankstesniais metais už ankstyvųjų bulvių kilogramą augintojai prašė 1 euro, o tiesiai iš ūkio – 80 centų. Ankstyvosios bulvės dažniausiai keliauja per kooperatyvą „Bulvių namai“.

Dar deklaruoja plotus

Indrė Lukoševičienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos administratorė-buhalterė

Dėl praėjusiais metais pakilusių bulvių kainų daugelis mano, kad šiemet Lietuvos augintojai jų augins daugiau. Taip kategoriškai teigti, kad bulvių bus auginama daugiau, negalime, nes dar nėra deklaracijų duomenų, tačiau jau kelinti metai bulvių plotai išlieka daugmaž vienodi, netgi mažėjantys. Tikėtina, kad bulvių gali auginti daugiau smulkieji ūkininkai, kurie prekiauja turgavietėse. Stambieji ūkiai sėją planuoja iš anksto, pagal turimas sutartis. Ar auginami plotai padidėjo, sužinosime, kai bus baigta pasėlių deklaracija ir paskelbti auginami plotai.